Dienoraštis

Lapkričio 28 diena

Antradienis

Vrindavanas, Indija

Sveiki mielieji,

Paskaitykime šiandienos 2 laiškus:

Sveiki, vis galvoju ir išdrįsau parašyt. Gal galit patart. Nebegaliu gyvent su tokia kančia. Gydytoja sako jog turiu tokia ligą - Fobiją ligoms. Aš visą laiką bijau. Bijau net apsilankyt parduotuvėje. Turiu 7 metų dukrytę. Ji mane matydama tokią, pati pradėjo visko bijot. Atsirado net nervinių galvos skausmų, kramto nagučius. Aš vėlgi prisigalvojau gal jai kokia liga, gal su galva kažkas. Bet gydytojai sako, jog nerviškai. Nenoriu pakenkt savo šeimai su savo begaliniu nerimu ir baime. Matau, jog neįmanoma taip gyvent, nebegaliu net valgyti. Prašau patarkit? Labai bijau dėl dukrytės.

Atsakymas:

Fobija tai tokia psichinė liga, kai žmogus savo prote įsivaizduoja ir sukuria pavojus, kurių nėra.

Žmogui tie vaizduotės padariniai yra tiek realūs, kad jis iš baimės pradeda lyg tai ir jausti tos ligos simptomus savo fiziniame kūne.

Taigi žmogus gali jausti: sausumą burnoje, skausmą krūtinėje, apsunkintą kvėpavimą, pykinimą, aukštą kraujo spaudimą, galvos svaigimą, prakaitavimą ir taip toliau.

Ir visą tai sukuria žmogaus protas. Protas toks žmogaus galingas instrumentas, kad jis paveikia ir fizinį žmogaus kūną.

Visi tie simptomai tiesiog pasireiškia visame žmogaus kūne.

Šiuo atveju Jūs labai prisirišusi prie savo kūno. Tai reiškia galutiniame variante labai bijote mirties.

Esate labai jautri. Jautrumas Jus lydi visą gyvenimą, nes niekada nebuvote saugi.

Tai reiškia, kad Jūs baimės simptomus atsinešėte jau iš praeitų gyvenimų ir paskui Jus šiame gyvenime nesugebėjo psichiškai apsaugoti tėvai. Šiuo metu tiesiog jau susiformavo net toks charakteris, kad Jūs visko bijote. Jūs net nebetikite gydytojais, kad jie galėtų padėti.

Ir žinoma, kad Jūs mintys, elgesys persiduoda Jūsų dukrai. Ji gi Jūsų psichikos ir to kūno, kurį turite – tęsinys. Kokia būsite Jūs – tokia bus ir Jūsų dukra. Jūs jau pati pastebėjote, kad dukra kramto nagučius, tai reiškia, kad ji labai jaudinasi, yra įsitempusi ir irgi visko jau bijo.

Kai bijo ji, tada pas Jus vėl kyla nauja baimė dėl dukros ateities. Ir taip gaunasi užburtas ratas. Dukra bijo dėl Jūsų, Jūs – dėl dukros.

Ir visa tai dėl neramaus Jūsų proto.

Ką daryti?

Turite atvažiuoti į konsultaciją. Čia laiške aš Jūsų nepagydysiu. Geriausiai, kad atvažiuotumėte kartu su vyru. Nes jis irgi dalis Jūsų ir Jis turi padėti Jums pradėti jaustis saugiau šiame gyvenime. Jis gali pagreitinti Jūsų gijimą.

Taigi tiesiog atvažiuokite pas mane.

Dar vienas panašus laiškas, tačiau čia šiame šios moters gyvenime nėra fobijos, tačiau yra kitos psichinės emocijos. Paskaitykime:

Laba diena, skaitau jūsų atsakymus, esu buvus jūsų paskaitose. Atrodo viskas taip aišku ir taip paprasta, bet gyvenu su didele vidine įtampa ir nerimu. Prieš kelis metus turėjau didelį išgyvenimą, kuris mane pakeitė, manau negrįštamai. Įtampa jaučiu net kūnu, perdėtas jautrumas viskam, pastovus nuovargis, baimės jausmas. Esu sunki sau pačiai, sunku pragyventi dieną, tai darau įdėdama dideles pastangas, nes esu reikalinga savo šeimai. Atsirado ir gerų pokyčių po patirto streso: stiprus atjautos jausmas, išmokau mylėti savo vaikus, jiems tarnauti, mokausi mylėti ir tarnauti vyrui, negaliu abejingai praeiti pro šalį, kai matau reikiant pagalbos. Man atgrasus pyktis, bet nemoku jo kartais suvaldyti, negaliu atleisti žmogui, kuris mane įskaudino (tikrai atleisti, ne žodžiais, o iš širdies paleisti)... žodžiu, energijos turiu max 2 val per dieną, likusį laiką prisiverčiu gyventi. Ačiu Jums, už man skirtą laiką.

Atsakymas:

Įskaudinimas – tai tas pats pyktis. Tai viena iš pykčio formų. Ir tas pyktis matote toks stiprus, kad atima visas Jūsų gyvybines jėgas.

Žinoma, tai labai baisu, kadangi nebegalite pilnavertiškai gyventi. Ir toks gyvenimas tik trumpina Jūsų pačios gyvenimą.

Tai reiškia, kad Jūsų pyktis buvo toks stiprus, kad jis įėjo į pačias giliausias proto struktūras ir Jus paklaidino. Toliau tas paklaidinimas aptemdė atmintį. Tai reiškia jis užgožė net svajones ir dabartines egzistuojančias gražias akimirkas. Ir tada dingo intelektas. Intelektas – tai išmintis.

Jūs nebeturite išminties kaip ištrinti tuos psichinius blokus, kurie va nebeleidžia Jums ramiai gyventi.

Jeigu suvoktumėte, kad tai tik graža Jums pačiai už preityje kažkam suduotą panašų smūgį, tai viskas būtų paprasta. Jūs sudegintumėte tą nuodėmę, kurią esate padariusi praeityje, analogiškai ką Jūsų atžvilgiu padarė tas kitas žmogus. Jūs tiesiog gavote tai ką kitam kažkada perdavėte, va ir viskas.

Kaip tai ištrinti?

Atsakymas:

Pirma: Pasidėkite Dievo paveikslą ir šalia to žmogaus, kuris Jus įskaudino paveikslą. Ir kiekvieną dieną prieš tas nuotraukas stokite ir klaupkitės, paliesdama savo galva grindis. Ir prašykite Viešpaties, kad jis sudegintų visas nuoskaudas esančias Jūsų širdyje to žmogaus atžvilgiu.

Taigi stokitės ir klaupkitės. Kasdien. Kiek tik galite kartų. Pradėkite nuo 50 ir pasiekite 108.

Ir matysite, taip išplausite tuos akmenis, kuriuos nešiojate savo širdyje. Darykite, net nebegalėdama daryti. Tikrai nenumirsite lankstydamasi. Turi ateiti momentas, kai pradėsite šypsotis ir juoktis iš savo nuoskaudos. Turi ateiti momentas, kai pajausite tam žmogui gailestį ir meilę. Turi ateiti momentas, kai grįš fizinės jėgos.

Nereikia niekam pasakoti ir to rodyti. Jeigu namiškiai labai dvasiškai yra Jums artimi, tai jie gali atlikti tokias pat askezes kartu su Jumis. Tada tai paspartintų Jūsų pačios apsivalymą.

Jeigu tai darysite kasdien, tai vieną dieną pajausite, kad esate laisva ir laiminga. Tai bus ženklas, kad viskas praėjo, kad galite mylėti ir patį didžiausią nusidėjėlį.

Antra: Visur kur tik yra galimybė eiti, važiuoti, būti vienoje vietoje – melskitės kalbėdama rožančių arba džapa mala. Tai irgi pagreitins Jūsų apsivalymą.

Sėkmės.

Su meile

Jūsų tarnas

Paskaitos